Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu
Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą[1] prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - 1995 m.-Laimos past.). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą[2] ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas [[3]] rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[4]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske[5], kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. Kalendoriuje randu įdomių užrašų:
