Liudviko kalba 1993 08 01

Brangūs giminaičiai, gerbiami svečiai

Šiandien Pažėrų parapijos bažnytėlėje paminėjome mūsų tėvo Kazimiero Mašanausko 100- sias gimimo metines. Smėlio kalnelyje aplink bažnytėlę guli palaidoti visi Mašanauskai: proseniai, seneliai, dėdės, tetos ir mūsų tėvai Petronėlė Popieriūtė – Mašanauskienė ir Kazimieras Mašanauskas. Tėvas gimė 1893 metų rugpjūčio1 dieną Kolnicos kaime prie Augustavo miesto Suvalkų gubernijoje dabar Lenkijoje. Mūsų senelis Juozas Mašanauskas, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, buvo paskirtas mokytojauti į lenkiškąją gubernijos dalį, nes caro valdžia nenorėjo, kad katalikas Lietuvoje būtų mokytoju. Tėvas mokėsi Suvalkų ir Marijampolės gimnazijoje, o prasidėjus Didžiajam karui, kai Marijampolės gimnaziją iškėlė į Jaroslavlį, baigė ją ten 1916 metais. Veterinariją pradėjo studijuoti Novočerkaske, į kurį buvo perkeltas Varšuvos Veterinarijos Institutas. Po Rusijos revoliucijos, baigęs 2 kursus, 1918 metų vasarą su tėvais grįžo į Lietuvą ir nuo 1919 metų kovo 1 dienos tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Gavęs kariuomenės stipendiją nuo 1921 iki 1924 metų studijavo Dorpato (Tartu) Universitete ir gavo veterinarijos gydytojo diplomą. Mūsų mamą vedė 1919 metais ir sulaukė dukters Marytės ir trijų sūnų: Liudo, Jono ir Kazio. Šeima buvo sveika ir laiminga, bet atėjo bolševikai ir ramybė pasibaigė. 1941 metų birželio 14 dieną 16 valandą tėvas buvo areštuotas Varėnos poligone ir išvežtas į Norilsko lagerius kartu su kitais Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariais. Lageryje kasė platinos rūdą, valė sniegą nuo geležinkelio poliariniame šaltyje ir iš bado neteko sveikatos, tapo invalidu, dėl to 1943 metais buvo išvežtas atgal į taip vadinamą žemyną Krasnojarsko krašte. Į Lietuvą grįžo 1946 metų rugsėjo 6 dieną ir turėjo apsigyventi 100 km atstumu nuo Kauno ir tik Stalinui mirus galėjo vėl grįžti į Kauną. Mirė jis 1962 metų gruodžio 13 dieną. Tėvas politikoje nedalyvavo, tačiau aktyviai veikė Veterinarijos gydytojų sąjungoje, redagavo žurnalą “Veterinarija ir zootechnija”, paruošė “Arklių kaustymo vadovėlį”, skaitė hipologijos paskaitas kariūnams Lietuvos karo mokykloje. Savo patriotine pareiga laikė sukurti pažangų žemės ūkį tėviškėje Dievogalos kaime, todėl pripirko žemės 13 ha, numelioravo laukus, sutvarkė sėjomainą.