Ksavero dienoraštis 1931 metai

1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.

• Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.

Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės.

• Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.
• Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.
• Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius.
• 1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminim. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.