Ksavero laiškas sūnums 1946 01 14: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikejausi, - ivyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tevynes žemele. Šiadien gavau teleg...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
| − | Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, | + | Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikėjausi, - įvyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tėvynės žemelė. Šiądien gavau telegramą. Dar viena „Amžina Atilsis“ prisidėjo mano poteriuose – bet, matyti, mano poteriai gal neverti atsiekti Prašomojo. |
| − | + | Tačiau nieko nepadarysi, taip jau sutvarkytas šis pasaulis: mirusieji lai sau ilsisi savo amžinoje tėvynėje, o gyviesiems tenka galvoti apie gyvuosius. Aš jau senai ruošiausi Jums parašyti, kad Jus nelūkuriuotumėt, nesidairytumėt į šonus, bet žengtumėte pirmi (=mano amžina plunksna palipdė kleksą) gyveniman ir kartu su juo suskubtumėt. Jei nesuspėsite eiti su gyvenimu, jis Jus sutryps. Neruošiuosi aš Jums čia duoti patarimų bei receptų, kaip tą viską daryti, tačiau manau, kad su Dievogala reikia užbaigti ir laimingai nuo jos atsipalaiduoti. | |
| − | + | Jurevičius atsiuntė man pinigų, dėkavoju širdingai aš jam už tai, bet gal būt jie Jums būtų reikalingesni, nes aš čia visai patenkinamai gyvenu, pas mane grįžta mano senoviški įpročiai: jau įsitaisiau du botagų!!! | |
| − | Šiaip, kol kas pas mus gyventi galima, buvo | + | Šiaip, kol kas pas mus gyventi galima, buvo sunkumų su duona, tačiau vakar atvežė; žiema labai nešalta, graži: saulutė taip ir šypsosi. Iš to lūkuriavimo niekuomet gero neišeina, taip ir pas mane, jei vasaros metu būčiau nesitikėjęs važiuoti namon, galėčiau prisišienauti, o dabar galėčiau jau svajoti apie karve, o dabar kadangi šieno nera, tad ir svajones apie karvę tenka atidėti, o dabar bulves jau jau baigiasi, todėl pavasaryje bus sunkoka, bet viskas tas menkniekis... aš jau Jums rašiau, kad esu pratęs prie visa ko. |
| − | Šiaip, tarnyba vyksta man kol kas | + | Šiaip, tarnyba vyksta man kol kas pusėtinai; jaučiuosi sveikas, tik rūpestis dėl Jūsų gyvenimo man dabar padidėjo keleriopai. Todel rašykite man; jei randate reikalingu, klauskite mano patarimu, o daugiau stengkites veikti savystoviai ir negaišinkite brangaus laiko. Tu, Liudai su Kaziuku, neapleiskite mokslo. Dar karta Jums kartoju, kad mokslas priklauso prie turtų, kurie nei ugnyje nedega, nei vandenyje neskęsta. Būtų gera, kad Tu, Liudai, pasiraustum mano bibliotekėlėje ir prisiųstum man ką nors iš farmakologijos (Arzneimittellehre) Jūsų tetis KaM |
Dabartinė 21:25, 5 sausio 2025 versija
Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikėjausi, - įvyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tėvynės žemelė. Šiądien gavau telegramą. Dar viena „Amžina Atilsis“ prisidėjo mano poteriuose – bet, matyti, mano poteriai gal neverti atsiekti Prašomojo. Tačiau nieko nepadarysi, taip jau sutvarkytas šis pasaulis: mirusieji lai sau ilsisi savo amžinoje tėvynėje, o gyviesiems tenka galvoti apie gyvuosius. Aš jau senai ruošiausi Jums parašyti, kad Jus nelūkuriuotumėt, nesidairytumėt į šonus, bet žengtumėte pirmi (=mano amžina plunksna palipdė kleksą) gyveniman ir kartu su juo suskubtumėt. Jei nesuspėsite eiti su gyvenimu, jis Jus sutryps. Neruošiuosi aš Jums čia duoti patarimų bei receptų, kaip tą viską daryti, tačiau manau, kad su Dievogala reikia užbaigti ir laimingai nuo jos atsipalaiduoti. Jurevičius atsiuntė man pinigų, dėkavoju širdingai aš jam už tai, bet gal būt jie Jums būtų reikalingesni, nes aš čia visai patenkinamai gyvenu, pas mane grįžta mano senoviški įpročiai: jau įsitaisiau du botagų!!! Šiaip, kol kas pas mus gyventi galima, buvo sunkumų su duona, tačiau vakar atvežė; žiema labai nešalta, graži: saulutė taip ir šypsosi. Iš to lūkuriavimo niekuomet gero neišeina, taip ir pas mane, jei vasaros metu būčiau nesitikėjęs važiuoti namon, galėčiau prisišienauti, o dabar galėčiau jau svajoti apie karve, o dabar kadangi šieno nera, tad ir svajones apie karvę tenka atidėti, o dabar bulves jau jau baigiasi, todėl pavasaryje bus sunkoka, bet viskas tas menkniekis... aš jau Jums rašiau, kad esu pratęs prie visa ko. Šiaip, tarnyba vyksta man kol kas pusėtinai; jaučiuosi sveikas, tik rūpestis dėl Jūsų gyvenimo man dabar padidėjo keleriopai. Todel rašykite man; jei randate reikalingu, klauskite mano patarimu, o daugiau stengkites veikti savystoviai ir negaišinkite brangaus laiko. Tu, Liudai su Kaziuku, neapleiskite mokslo. Dar karta Jums kartoju, kad mokslas priklauso prie turtų, kurie nei ugnyje nedega, nei vandenyje neskęsta. Būtų gera, kad Tu, Liudai, pasiraustum mano bibliotekėlėje ir prisiųstum man ką nors iš farmakologijos (Arzneimittellehre) Jūsų tetis KaM
