Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01

A. Panemunė 1941 m. sausio m. 1 d.

Tėtė, sveikinu Jūs su Naujais Metais ir linkiu kuo geriausios sveikatos, daugiau tuo tarpu nieko nereikia. Vakar netyčia atsiradau Kaune, bet iki Jūs dasikasti jau nebeužteko ištvermės, taip ištvermės, nes visos kitos sąlygos buvo: ir noras ir priemonės važiuoti ir nuo šalčio apsisaugoti kol kas ačiū Dievui yra kuomi. Aš kol kas, kaip visuomet, gyvenu gerai, o, kaip bus toliau, pamatysime; nėra ką būti pranašu, bet atsitikti gali viso ko. Kol kas vienintelis mano noras, kad kaip nors galėtumėte išsilaikyti Dievogaloje (išryškinta aut.) (nors tokių galimybių, atsižvelgiant į gyvenamą momentą, yra nedaug).

Nedelto šis mano toks didelis  noras išsilaikyti Dievogaloje, kad ten įdėta mūs visų daug triūso, ne, visai ne; bet delto, kad tai yra mūsų prabočių lizdas ir su tuo lizdu, su tąja žeme, mes visi esame suaugę savo kūnu ir krauju. Ir jei mums (Jums ir man) palyginti ir neilgai savo gyvenime teko tame lizde gyventi, tai vis tiktai būtų be galo skaudu, kad mūsų ainiai jau iš ten būtų iškraustyti, nes šiaip turtus įgyti, esant norams ir galimybėms nedidelis daiktas ir visuomet įvykdomas.

Pavasariui prašvitus, beabejo mūsų santvarkoj vel bus didelių reformų, kol kas svarbu yra prabūti iki pavasariui, o tam reikalui, manyčiau, negerai darote, kad tiek daug arklių laikote: ir nereikalingo darbo Jums prisideda ir pašaro išeiga; todel tučtuojau praleiskite porą arklių: jei niekas nenorės pirkti, tai padovanokite geram žmogui. Atrodo, galėtumėte išleisti laukį ir bėrukę; jei pavasarį tektų dirbti, tai turėsite vėl 4 darbininkus, o šiaip, susišersite viską ir tada bus dar blogiau. Iš savo pusės aš darysiu, ką galėdamas, Jums padėti, tačiau atrodo, kad mano galimybės Jums padėti yra labai ribotos, o gal ir visai menkos. Laisvesnei valandžiukei atsiradus, parašykite man porą žodžių; antrašą aš Jums daviau aną kartą, o šiaip bus geriau, jei mano laišką perskaičius sudeginsite. (Dar vienas dalykas, mano civiliuose rūbuose, kur svirne kabo laikrodis)= nereikia, pasirodo laikrodis čia yra. Mat, norėjau pasakyti, kad išimtumėte iš svirno, nes ten jam būtų per šalta, o dabar jau laikrodžiai neįperkami. Tad tuo tarpu pasilikite sveiki, palinkėkite sveikatos tetai, nes dabar turbut tik Judu ten ir liksite, o aš tuo tarpu važiuosiu į Vilnių... Bučiuoju Jus nors per laišką Jūsų Kazys. Duokite linkėjimus Gerviams, Simanui ir kitiems kaimynams.