http://www.dievogala.lt/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Laimadievogala.lt - Naudotojo indėlis [lt]2026-11-04T08:48:23ZNaudotojo indėlisMediaWiki 1.33.3http://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_lai%C5%A1kas_s%C5%ABnums_1946_01_14&diff=73Ksavero laiškas sūnums 1946 01 142025-01-05T19:25:55Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikėjausi, - įvyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tėvynės žemelė. Šiądien gavau telegramą. Dar viena „Amžina Atilsis“ prisidėjo mano poteriuose – bet, matyti, mano poteriai gal neverti atsiekti Prašomojo.<br />
Tačiau nieko nepadarysi, taip jau sutvarkytas šis pasaulis: mirusieji lai sau ilsisi savo amžinoje tėvynėje, o gyviesiems tenka galvoti apie gyvuosius. Aš jau senai ruošiausi Jums parašyti, kad Jus nelūkuriuotumėt, nesidairytumėt į šonus, bet žengtumėte pirmi (=mano amžina plunksna palipdė kleksą) gyveniman ir kartu su juo suskubtumėt. Jei nesuspėsite eiti su gyvenimu, jis Jus sutryps. Neruošiuosi aš Jums čia duoti patarimų bei receptų, kaip tą viską daryti, tačiau manau, kad su Dievogala reikia užbaigti ir laimingai nuo jos atsipalaiduoti. <br />
Jurevičius atsiuntė man pinigų, dėkavoju širdingai aš jam už tai, bet gal būt jie Jums būtų reikalingesni, nes aš čia visai patenkinamai gyvenu, pas mane grįžta mano senoviški įpročiai: jau įsitaisiau du botagų!!!<br />
Šiaip, kol kas pas mus gyventi galima, buvo sunkumų su duona, tačiau vakar atvežė; žiema labai nešalta, graži: saulutė taip ir šypsosi. Iš to lūkuriavimo niekuomet gero neišeina, taip ir pas mane, jei vasaros metu būčiau nesitikėjęs važiuoti namon, galėčiau prisišienauti, o dabar galėčiau jau svajoti apie karve, o dabar kadangi šieno nera, tad ir svajones apie karvę tenka atidėti, o dabar bulves jau jau baigiasi, todėl pavasaryje bus sunkoka, bet viskas tas menkniekis... aš jau Jums rašiau, kad esu pratęs prie visa ko. <br />
Šiaip, tarnyba vyksta man kol kas pusėtinai; jaučiuosi sveikas, tik rūpestis dėl Jūsų gyvenimo man dabar padidėjo keleriopai. Todel rašykite man; jei randate reikalingu, klauskite mano patarimu, o daugiau stengkites veikti savystoviai ir negaišinkite brangaus laiko. Tu, Liudai su Kaziuku, neapleiskite mokslo. Dar karta Jums kartoju, kad mokslas priklauso prie turtų, kurie nei ugnyje nedega, nei vandenyje neskęsta. Būtų gera, kad Tu, Liudai, pasiraustum mano bibliotekėlėje ir prisiųstum man ką nors iš farmakologijos (Arzneimittellehre) Jūsų tetis KaM</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_lai%C5%A1kas_s%C5%ABnums_1946_01_14&diff=72Ksavero laiškas sūnums 1946 01 142025-01-05T17:51:25Z<p>Laima: Naujas puslapis: Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikejausi, - ivyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tevynes žemele. Šiadien gavau teleg...</p>
<hr />
<div>Mano Brangieji, kaip Jus mažai beliko! Ko aš labai bijojau ir, galima sakyti, tikejausi, - ivyko, lai Jam (Juozui Mašanauskui) bus lengva tevynes žemele. Šiadien gavau telegrama. Dar viena „Amžina Atilsis“ prisidejo mano poteriuose – bet, matyti, mano poteriai gal neverti atsiekti Prašomojo.<br />
Taciau nieko nepadarysi, taip jau sutvarkytas šis pasaulis: mirusieji lai sau ilsisi savo amžinoje tevyneje, o gyviesiems tenka galvoti apie gyvuosius. Aš jau senai ruošiausi Jums parašyti, kad Jus nelukuriuotumet, nesidairytumet i šonus, bet žengtumete pirmi (=mano amžina plunksna palipde kleksa) gyveniman ir kartu su juo suskubtumet. Jei nesuspesite eiti su gyvenimu, jis Jus sutryps. Neruošiuosi aš Jums cia duoti patarimu bei receptu, kaip ta viska daryti, taciau manau, kad su Dievogala reikia užbaigti ir laimingai nuo jos atsipalaiduoti. <br />
Jurevicius atsiunte man pinigu, dekavoju širdingai aš jam už tai, bet gal but jie Jums butu reikalingesni, nes aš cia visai patenkinamai gyvenu, pas mane grižta mano senoviški iprociai: jau isitaisiau du botagu!!!<br />
Šiaip, kol kas pas mus gyventi galima, buvo sunkumu su duona, taciau vakar atveže; žiema labai nešalta, graži: saulute taip ir šypsosi. Iš to lukuriavimo niekuomet gero neišeina, taip ir pas mane, jei vasaros metu buciau nesitikejes važiuoti namon, galeciau prisišienauti, o dabar galeciau jau svajoti apie karve, o dabar kadangi šieno nera, tad ir svajones apie karve tenka atideti, o dabar bulves jau jau baigiasi, todel pavasaryje bus sunkoka, bet viskas tas menkniekis... aš jau Jums rašiau, kad esu prates prie visa ko. <br />
Šiaip, tarnyba vyksta man kol kas pusetinai; jauciuosi sveikas, tik rupestis del Jusu gyvenimo man dabar padidejo keleriopai. Todel rašykite man; jei randate reikalingu, klauskite mano patarimu, o daugiau stengkites veikti savystoviai ir negaišinkite brangaus laiko. Tu, Liudai su Kaziuku, neapleiskite mokslo. Dar karta Jums kartoju, kad mokslas priklauso prie turtu, kurie nei ugnyje nedega, nei vandenyje neskesta. Butu gera, kad Tu, Liudai, pasiraustum mano bibliotekeleje ir prisiustum man ka nors iš farmakologijos (Arzneimittellehre) Jusu tetis KaM</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=71Pagrindinis puslapis2025-01-05T17:49:27Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]<br />
**[[Ksavero dienoraštis 1931 metai]]<br />
**[[Ksavero pasakojimas "Susipažinimas su Jaroslavliu"]]<br />
**[[Ksavero laiškas sūnums 1946 01 14]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=70Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2024-03-09T19:19:26Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div><br>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
<br>1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
<br>1917 sausio 11/24 d. „Per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisirašyti“<br />
<br>1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
<br>1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (vyriausio sūnaus Liudviko Mašanausko) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus (jauniausio sūnaus) Kazio (Mašanausko) krikštatėvio brolis). <br />
<br>1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
<br>1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
<br>1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
<br>1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
<br>1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
<br>1917 vasario 5/18 d. „Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
<br>1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
<br>1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
<br>1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudviko pastaba: galbūt tai kaimas, kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
<br>1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
<br>1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
<br>1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
<br>1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
<br>1918 vasario 28/13 d. „Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
<br>1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
<br>1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
<br>1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
<br>1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=69Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2024-03-09T19:16:34Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div><br>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
<br>1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
<br>1917 sausio 11/24 d. „Per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisirašyti“<br />
<br>1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
<br>1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (vyriausio sūnaus Liudviko Mašanausko) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus (jauniausio sūnaus) Kazio (Mašanausko) krikštatėvio brolis). <br />
<br>1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
<br>1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
<br>1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
<br>1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
<br>1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
<br>1917 vasario 5/18 d. „Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
<br>1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
<br>1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
<br>1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
<br>1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
<br>1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
<br>1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
<br>1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
<br>1918 vasario 28/13 d. „Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
<br>1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
<br>1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
<br>1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
<br>1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=68Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2024-03-09T19:13:56Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div><br>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
<br>1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
<br>1917 sausio 11/24 d. „Per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisirašyti“<br />
<br>1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
<br>1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (Liudo) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus Kazio krikštatėvio brolis). <br />
<br>1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
<br>1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
<br>1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
<br>1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
<br>1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
<br>1917 vasario 5/18 d. „Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
<br>1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
<br>1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
<br>1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
<br>1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
<br>1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
<br>1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
<br>1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
<br>1918 vasario 28/13 d. „Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
<br>1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
<br>1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
<br>1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
<br>1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_pasakojimas_%22Susipa%C5%BEinimas_su_Jaroslavliu%22&diff=67Ksavero pasakojimas "Susipažinimas su Jaroslavliu"2024-03-09T19:04:45Z<p>Laima: Naujas puslapis: Skaitydamas Gerceno "Praeitis ir godos", kur jis aprašo rusų sauvaliavimus Sibire, prisiminiau atsitikimą iš savo gyvenimo. <br>Kaip mes (aš, Br. Sidaravičius, Antanas Gus...</p>
<hr />
<div>Skaitydamas Gerceno "Praeitis ir godos", kur jis aprašo rusų sauvaliavimus Sibire, prisiminiau atsitikimą iš savo gyvenimo. <br />
<br>Kaip mes (aš, Br. Sidaravičius, Antanas Gustaitis ir Stasys Jakštys) būdami Voroneže sumanėme važiuoti į Jaroslavlį mokytis savo (Marijampolės) gimnazijoje. Šį sumanymą iškėlė Antanas G., nes jis, skaitydamas "Ruskoje slovo" rado skelbimą, kad "Mar. gimnazija otkryvajetsia w g. Jaroslavle". Taigi apsišarvavę pral. Olšausko (ką jis padarė labai nenoromis) palaiminimu (ko jis kaip tik nevelyjo) ir 10čią rub. kelionpinigių, nuvykome į Jaroslavlį, ten nusisamdę vieną kambarį, išsimiegoję ir išgėrę arbatos išėjome susipažinti su miestu. Vienos didelės gatvės gale (Duchovskaja) pamatėme didžiajo geležinio tilto arkadas ir nutarėme susipažinti su juo arčiau. <br />
<br>Ėjome ėjome, galų gale priėjome upės krantinę: ėjome po porą, aš su Bronium, o paskui Antanas su Stasiu. Mudu su Bronium sugalvojome išsiaiškinti, kuriame Volgos krante (dešiniame ar kairiame) esame ir todėl nusileidome žemyn prie pat vandens (kad pamatyti į kur vanduo teka) iki tilto buvo dar nemažiau 200 metrų. Aš išsiėmmiau iš kišeniaus savo užrašų knygelę (Draugą), kur buvo žemėlapuks ir pradėjome žiūrėti, kur tas yra Jaroslavlis. Tik mums bežiūrint staiga išgirdome "Stoj, stoj" ir pamatėme atbėgant kareivį su berdanka ant peties. <br />
<br>Atbėgęs uždusęs kareivis pareikalavo iš mudviejų eiti kartu su juo į savo bustą. Ten jis mus pristatė karininkui (berods, kapitono laipsnyje), kuris mus iškratęs ir išklausinėjęs, nutarė nusiųsti mus į policijos nuovadą (v učastok - rus.). <br />
<br>Mudviejų įrodinėjimai bei pažymėjimai, kad esame mokiniai, nieko negelbėjo, jei tik tiek, kad karininkas pataręs mūsų palydovui šautuvo su savim neimti.<br />
<br>Kadangi jau buvo pietų laikas, tai mudviem liepė palaukti, kol kareiviai pavalgys pietų ir tąsyk vienas nuves mudu į policiją. Kareiviai mudviem davė kopustų ir duonos ir mudu pusėtinai užvalgėva. <br />
<br>Tokiu budu užpietavę leidomės visi tris kelionėn. Kareivis atvedęs mudu į policijos nuovadą nuėjo sau atgal, o mudu perdavė pristavui. Kuris išsiklausęs, kaip viskas ten buvo, nutaria: kadangi šis įvykis turėjo vietą ne miesto, bet apskrities ribose, tad mudu reikia išsiųsti į kokį ten Pošechovo apskritį (maždaug už 30 kil. nuo miesto).<br />
<br>Šitas sprendimas mudviem dar daugiau baimės įvarė ir mudu valiai visokiais būdais įrodinėti savo nekaltybę ir prašytis paleisti. Tuomet pristavas daro Saliamonišką sprendimą: lai vienas mudviejų lieka įkaitu, o antras su policininku (gorodovoj) eina į miestą pas gimnazijos direktorių (jo antrašą mudu žinojome, nes iš vakaro buvome pas jį) ir atneša iš jo raštelį, kad tikrai mudu esava ne kas kitas, o Marijampolės gimnazijos auklėtiniai.<br />
<br>Nežinau dėl ko, bet man teko eiti su policininku (gorodovoj) pas direktorių, o Bronius liko įkaitu (ką jis per tą laiką galvojo, galėtų tik jis vienas pasakyti, jei dar atsimena). <br />
<br>Nuėjus pas direktorių, paaiškėjo, kad direktorius yra kur tai išvykęs ir kad čia pagelbos nėra, bet iš dir. sūnų sužinojau mokytojo Kobiako buto antrašą į kur aš (policininko lydimas) ir nuskubėjau. <br />
<br>Atradus Kobiako butą ir man įėjus tučtuojau pamačiau vokiečių kalbos mokytoją Zemliauskienę, kuri pamačiusi manę, tuojau pagavo manę į glėbį išbučiavo ir mano galva paskendo josios krutyse.<br />
<br>Be abejonės toks manęs sutikimas padarė šiokį tokį įspūdį ir mano palydovui.<br />
<br>Atsikvošėjęs po pasveikinimo, aš išdėsčiau savo reikalą abiem mokytojam ir prašiau kaip nors padėti. Ir be abejo, jei nebūtų Zemliauskienės, Kobiakas būtų nepadėjęs, bet Zemliauskienė vis dėlto privertė jį parašyti raštelį. <br />
<br>Tik pavakarėje mudu grįžome iš ekspedicijos. <br />
<br>Pristavas mudu atleido ir betemstant mudu parėjova namon. <br />
<br>O policija maždaug per visą gyvenimo laiką Jaroslavlyje (1 metus) kas mėnesį apsilankydavo mano bute teiraudamas aš vis dar nesu kur pabėgęs. <br />
<br>Tai toks yra rusiškas budrumas!</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=66Pagrindinis puslapis2024-03-09T18:52:02Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]<br />
**[[Ksavero dienoraštis 1931 metai]]<br />
**[[Ksavero pasakojimas "Susipažinimas su Jaroslavliu"]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=65Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T23:18:56Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1893 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ''Kolnicos'' kaime, to paties valsčiaus, ''Augustavo'' apskrities, ''Suvalkų'' gubernijos. (''Viesigmina Kolnica''), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš ''Veiverių'' val., ''Marijampolės'' apskrities, baigęs ''Veiverių'' Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo ''Stefka'' (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką ''Tamašauską'' kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. ''Jaminuose'' su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. ''Jaminuose'' būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (''obieszczyk'') ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės'' apskr. ''Mokolų'' mokyklą. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Marcinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiek tiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš ''Bryzgiel'io'' netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.9. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau ''Dievogalon''. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=64Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T23:15:55Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1893 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ''Kolnicos'' kaime, to paties valsčiaus, ''Augustavo'' apskrities, ''Suvalkų'' gubernijos. (''Viesigmina Kolnica''), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš ''Veiverių'' val., ''Marijampolės'' apskrities, baigęs ''Veiverių'' Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo ''Stefka'' (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką ''Tamašauską'' kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. ''Jaminuose'' su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. ''Jaminuose'' būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (''obieszczyk'') ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės'' apskr. ''Mokolų'' mokyklą. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Maricinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiektiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš ''Bryzgiel'io'' netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.9. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau ''Dievogalon''. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=63Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T23:14:54Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1893 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, ''Augustavo'' apskrities, ''Suvalkų'' gubernijos. (''Viesigmina Kolnica''), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš ''Veiverių'' val., ''Marijampolės'' apskrities, baigęs ''Veiverių'' Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo ''Stefka'' (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką ''Tamašauską'' kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. ''Jaminuose'' su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. ''Jaminuose'' būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (''obieszczyk'') ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės'' apskr. ''Mokolų'' mokyklą. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Maricinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiektiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš ''Bryzgiel'io'' netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.9. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau ''Dievogalon''. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=62Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T23:14:01Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, ''Augustavo'' apskrities, ''Suvalkų'' gubernijos. (''Viesigmina Kolnica''), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš ''Veiverių'' val., ''Marijampolės'' apskrities, baigęs ''Veiverių'' Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo ''Stefka'' (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką ''Tamašauską'' kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. ''Jaminuose'' su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. ''Jaminuose'' būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (''obieszczyk'') ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės'' apskr. ''Mokolų'' mokyklą. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Maricinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiektiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš ''Bryzgiel'io'' netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.9. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau ''Dievogalon''. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=61Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T23:02:02Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (''obieszczyk'') ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės apskr. Mokolų mokyklą''. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Maricinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiektiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš ''Bryzgiel'io'' netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.8. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau ''Dievogalon''. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=60Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T22:57:17Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).<br />
<br>Įstojus gimnazijon mano gyvenimas tik tiek tepasikeitė, kad žiemai vieton ''Jaminų'' važiuodavau į ''Suvalkus''. Rudenį mane nuvežė arkliais, (nes reikėjo nuvežti šiek tiek daiktų), apgyvendino pas tuos pačius ''Leonavičius'' "''na ulicy Krzywy''"! Pas tuos ponus išgyvenau 1,5 metų, t.y. kol jų sūnus ''Stariek'' (gimnazistas) nebuvo suareštuotas už pasikėsinimą prieš kokį tai rusų valdininką. Taigi po šio įvykio apsigyvenau mokinių bendrabutyje, ponios ''Kozminos'' laikomame. Jame išgyvenau bene trejus metus. <br />
<br>Metas iš metų pereidavau iš vienos klasės į kitą. Būnant man bene 3-čioje klasėje tėtis buvo perkeltas į kitą vietą - ''Augustavo priemiestį Žarnowo''. Tam priemiestyje, arba, kitaip sakant dideliame kaime gyveno dar mano teta (mamos sesuo - ''Vasilewska''). Čion aš buvau atvykęs keletą kartų vasaros metu, nes tėtis čia turėjo žemės, tad ją reikėjo apdirbti. Taip aš ''Suvalkuose'' išbuvau iki 1911 metų vasaros, nes pavasary Tėtis buvo perkeltas į ''Marijampolės apskr. Mokolų mokyklą''. <br />
<br>Būnant man 4-toje klasėje ištekėjo mano sesuo ''Stefka'' už ''Liudviko Buinowskio''. Buvo tai labai simpatiškas, gražus ir pasiturintis vaikinas ''Kolnicos'' kaime. Bene tais pačiais metais parėjo mano brolis ''Liudvikas Puchlikas'' iš Amerikos. ''Stefkos'' vestuvės buvo prieš Užgavėnes. Pamenu vestuvėms gavau iš gimnazijos atostogų ir parvykau namon. Vestuvėse jau su manim elgėsi, kaip su suaugusiu (davė rūkyt ir t.t. buvau pabrolis - ''družbant'', bet kas buvo pamergė - nebeatmenu. Nuostabu - taip pat nebeatmenu to paties ir brolio vestuvėse. <br />
<br>1931.IX.3. Visą pereitą laiką nerašiau todėl kad mano nuotaika šiek tiek pasitaisė, nors regėjimas nelabai, tačiau visgi dabar jau matau 6 - tą iš viršaus eilutę. Vakar mane siuntė pas prof. ''Avižonį'', kuris pasakė tą patį ką ir mano daktarai: plk. ''Maricinkus'' ir ''Nemekša''. Paskui buvau "Maiste", gavau šiektiek pinigų. Šitas ''Balbachas'' iš tikrųjų labai taurus žmogus!<br />
<br>Bene tų pat metų pavasaryje vedė ir mano brolis ''Liudvikas''. Žmona jo ''Kazė Rowienska'' paeina iš Bryzgiel'io netoli (apie 14 klm.) nuo ''Suvalkų Vigrų'' parapijos. <br />
<br>1931.IX.8. Trims dienoms buvau parėjęs namon ir nuvažiavau Dievogalon. Vargšai tėtis su mama, kaip sunkiai jiems tenka dirbti ir sunku rasti išeitį, nes nustojamas savystovumas, o šis kaip tik brangiausias.<br />
<br>Šiandien jau vos neperskaičiau 9-tos eilutės. Nuotaika nebloga ir daktaras sakęs nebeilgai laikysiąs ligoninėj.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=58Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T22:09:02Z<p>Laima: Laima pervadino puslapį Kavero dienoraštis 1931 metai į Ksavero dienoraštis 1931 metai</p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Kavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=59Kavero dienoraštis 1931 metai2024-03-05T22:09:02Z<p>Laima: Laima pervadino puslapį Kavero dienoraštis 1931 metai į Ksavero dienoraštis 1931 metai</p>
<hr />
<div>#PERADRESAVIMAS [[Ksavero dienoraštis 1931 metai]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=57Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T22:02:52Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimnazijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=56Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T22:00:47Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo man be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimanzijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=55Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T22:00:02Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje aš padėdavau tik nuvažiuoti ir parvažiuoti; nu daugiausia, arkliams žolės paduoti, arba ugnį pakūrti. Ilgainiui jau pradėjau ir pjauti bei grėbti, kupetas vežioti prie kūgio ir t.t. Atmenu vienus metus, kada mums nušienavus ištiko lietus toks didelis, kad po to upė išsiliejo iš krantų, užliejo visas pievas ir be abejo mūsų visą šieną prigirdė. <br />
<br>Būdamas 3-čiam skyriuje rudens metu prieš pradedant mokslą susirgau šiltine ir sirgau iki Kalėdų. Kiek pasakoja mama, labai sunkiai sirgau ir buvau tik per plauką nuo mirties. Ši liga, turbūt, nepraėjo men be pasekmių mano proto bei kūno jėgoms. <br />
<br>1906 m. pavasaryje tėtis nugabeno mane į ''Suvalkus'', apgyvendino mokytojo ''Leonavičiaus'' šeimoje ir liepė ruoštis prie egzaminų į I klasę. Čia gyvendamas aš pradėjau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ligi egzaminų buvo mėnuo laiko, per tą mėnesį aš turėjau susipažinti maždaug su tais reikalavimais kokie buvo statomi gimanzijoje. Nu be abejo kvotimus išlaikiau iš eilės 16-tu, nors galutinus rezultatus sužinojau tik rudenyje, (pavasaryje pranešė tik laipsnius).</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=54Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:46:09Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>:: 1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br>::1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė ''Neta''. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas aplink susilieja su žeme.<br />
<br>Taigi pradžioje</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=53Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:41:11Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br> 1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br> 1931.VIII.26. Tris dienas neberašiau dėlto, kad 23 buvo sekmadienis, 24 - buvo išplėstos akys ir nieko nebemačiau ir 25 - buvau Veterinarijos D(epartamen)-te ir buvo atėjusi šeimyna. Beveik ištisa šventė mano gyvenime būdavo laikas, kada prasidėdvo pievų šienavimas ''Promiskuose''. Kadangi ten mūsų buvo 9 margai pievos, tai tas darbas užtrukdavo gan ilgai. Kas tai yra ''Promiska''? Tai yra kaimas 8-nių klm. atstume nuo ''Kolnicos'' už kurio prasideda pievos, ne pievos, bet pievų marios. Tai lyguma, kurios viduriu teka upė Neta. Kokį plotą tos pievos užima - negaliu pasakyti, žinau tik tiek, kad jų viduryje atsistojus horizontas palink susilieja su žeme.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=52Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:28:04Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div> 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br> 1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arba pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kada lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.<br />
<br> 1931.VIII.26</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=51Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:25:57Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos ''Albinij Laniewskiej'' ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už ''Puchliko''). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą ''Kolnicoje'', kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo ''Jaminuose'' (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo ''Falkowskio'' namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.<br />
<br>Vasaros atostogas praleidavom ''Kolnicoj''. Vasaros metu aš niekuomet nesimokiau, nors mane dažnai prie to ragindavo, tačiau aš vis diena iš dienos atidėdavau, kol galų gale neateidavo ruduo. Būdamas namie turėjau didžiausią patraukimą prie ūkio darbų ir visuomet padėdavau, stengiausi atlikti tokius darbus, kokie leidosi mano jėgoms: ganydavau arklius, važiuodavau tai žolės, tai miškan su tėte malkaut, arba su visais grybauti: tuomet man tekdavo pasilikti veik ištisai dienai, arb pusdieniui prie arklių: labai būdavo nuobodu ir aš su nekantrumu laukdavau, kad lieps kinkyti ir iš lėto žingsniu važiuoti namon, tuo tarpu visi namiškiai grybaudami eina pašaliais. Grybavimo pradžios vieta dažniausiai būdavo prie plento ''Augustavas-Gardinas'' prie pelkės, kuri vadinosi ''Kamieniowa bielaska''.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=50Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:15:12Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminimus. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.<br />
<br>Bet greitai mokykla buvo iškelta kiton vieton - pas ūkininką Tamašauską kaime. Čia gyvenimas pasidarė truputį jaukesnis, ar tai dėl to, kad čia buvo daugiau žmonių, ar tai dėl to, kad toliau nuo kapinių. Jaminuose su tėte aš pragyvenau penkias žiemas. Sakau "žiemas", nes pavasariui išaušus apie Velykas užsibaigdavo mokykloje užsiėmimai ir vasaros atostogos tęsėsi iki rudens. Jaminuose būdamas, turbūt, aš įgijau didelį prisirišimą (gal meilę) prie tėtės, kuri manęs neapleidžia iki šios dienos. Mat visą laiką aš praleisdavau kartu su juo. Kiek atmenu, labai mėgdavau su tėte lankytis svečiuosna ir ypač pas vietinį kleboną- senuką ''Wlostowski''. Retkarčiais lankydavomės pas girininką (obieszczyk) ''Kretowisz''.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=49Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:02:00Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
<br>Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
<br>Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
<br>Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
<br>1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminim. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=48Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T21:01:21Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
<br>Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
*Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
*Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
*Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
*1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminim. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=47Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T20:52:17Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
*Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
*Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
*Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
*Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
*1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminim. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=46Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T20:51:24Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities, baigęs Veiverių Mokytojų seminariją, gavo vietą Kolnicoje, kur ir apsivedė. Kūdikystės metus (maždaug iki 7 - erių metų) praleidau su mamyte josios ūkyje. Sakau "su mamyte", nes nuo to laiko, kiek aš atmenu, tėtis jau mokytojavo Jaminuose (virš 10 klm. atstu(mu)) ir namon parvykdavo tik atostogoms.<br />
Augau aš vienas, nes mano sesuo Stefka (mamos duktė) buvo žymiai vyresnė už mane. Tas ūkis, kuriame aš augau dar ir dabar aiškiai mano atvaizduojamas, tačiau didžiojo karo metu visi statiniai žuvo liepsnose. Iš tų laikų tik tiek beatmenu, kad labai mėgdavau išbėgti gatvėn ir žaisti su vaikais, tačiau tas man toli gražu ne visuomet pavykdavo, nes tuojaus išeidavo kas nors iš namų ir šaukdavo mane atgal.<br />
Nuo 7-rių metų aš pradėjau gyventi kartu su tėte, nes nuo to laiko reikėjo pradėti mokintis. Mano mokslo pradžia nepaliko man malonių atminimų. Buvau be galo drovus, bijojau svetimų vaikų, todėl pirmą kartą mokyklon tėtei teko mane nuvesti priverstinai. Mokykla ir mūsų kambariukas buvo Falkowskio namuose, per langus matėsi kapinių akmeninė tvora-šventorius. <br />
1931.VIII.22. Blogai nuotaikai atsiradus noriu tęsti savo prisiminim. Lietus tą nuotaiką dar pablogina. Daktaras nieko aiškaus man nepasako ir, kiek aš nujaučiu, gero nelemia.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=45Pagrindinis puslapis2024-03-01T20:25:28Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]<br />
**[[Ksavero dienoraštis 1931 metai]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_dienora%C5%A1tis_1931_metai&diff=44Ksavero dienoraštis 1931 metai2024-03-01T20:24:14Z<p>Laima: Naujas puslapis: 1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė. Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Tur...</p>
<hr />
<div>1931 metų rugpjūčio mėn. 21 d. Karo ligoninė.<br />
Nors žmoguje bendrai yra daug egoizmo, tačiau ne visuomet jis vienodai jame pasireiškia tada, kada jis pasidaro ligonis, Turbūt tais pačiais sumetimais vadovaudamasis ir aš sumaniau parašyti savo biografiją, nors tikslas to mano užsimojimo neaiškus, nes kam gi tas reikalinga?! Žmogus aš eilinis, niekuomi neatsižymėjęs, jei bent, kada prireiks nekrologui! Redaktoriui netektų tuomet naudotis tarnybos lapo sausomis ištraukom(i)s.<br />
Ir taip pradedu. Gimiau aš 1894 m. (1893)? rugpjūčio mėn. 1 d. Kolnicos kaime, to paties valsčiaus, Augustavo apskrities, Suvalkų gubernijos. (Viesigmina Kolnica), iš motinos Albinij Laniewskiej ir tėvo Juozo. Mano mamytė, to paties kaimo ūkininkaitė, vėliau ūkininkė (ištekėjusi už Puchliko). Šiam pastarajam mirus, ištekėjo už mano tėtės. <br />
Tėtis, kilęs iš Veiverių val., Marijampolės apskrities</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=43Pagrindinis puslapis2024-03-01T20:10:26Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]<br />
**[[Kavero dienoraštis 1931 metai]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Naudotojos_aptarimas:Laima&diff=42Naudotojos aptarimas:Laima2020-06-04T21:03:51Z<p>Laima: Naujas puslapis: Grįžimas į Lietuvą 1918 gegužę (Reiškia jau grįžtama su tėvais namo į Lietuvą) Tuo metu Rogačiovas nebuvo užimtas vokiečių, nors vokiečiai nutraukus Trockio tai...</p>
<hr />
<div>Grįžimas į Lietuvą 1918 gegužę<br />
<br />
(Reiškia jau grįžtama su tėvais namo į Lietuvą)<br />
Tuo metu Rogačiovas nebuvo užimtas vokiečių, nors vokiečiai nutraukus Trockio taikos derybas Breste 1918 metų vasario 18 dieną pradėjo žygiuoti pirmyn, pasibaigus pasirašytų 1917 metais paliaubų trijų mėnesių terminui.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=41Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2020-06-04T17:53:40Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
1917 sausio 11/24 d. „per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisirašyti“<br />
1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (Liudo) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus Kazio krikštatėvio brolis). <br />
1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
1917 vasario 5/18 d. „ Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
1918 vasario 28/13 d. „ Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Prad%C5%BEia&diff=36Pradžia2018-01-27T14:22:05Z<p>Laima: Naujas puslapis: Sumaniau kurti Wikipedijoje mūsų giminės istorijos puslapį, nes, kaip mano Tėtis Liudvikas Mašanauskas rašė savo seseriai Marijai "likimas ir politiniai įvykiai išblaš...</p>
<hr />
<div>Sumaniau kurti Wikipedijoje mūsų giminės istorijos puslapį, nes, kaip mano Tėtis Liudvikas Mašanauskas rašė savo seseriai Marijai "likimas ir politiniai įvykiai išblaškė mūsų šeimą po visą pasaulį, bet su džiaugsmu konstatuoju, kad mes išlikome kaip viena šeima be kompleksų ir tarpusavio pretenzijų." Ir dabar mūsų šeima ir giminė plečiasi, ir nebūtinai visi gyvename vienoje vietoje, todėl ir reikalinga visus pasiekianti giminės istorija, kad nepamirštume, kas esame, iš kur esame kilę ir galėtume didžiuotis, kad žinome vieni apie kitus, domimės vieni kitais ir progai pasitaikius galime susirinkti savo giminės lizde Dievogalos kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone, Lietuvos Respublikoje.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=34Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T23:03:57Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą[https://goo.gl/maps/Shey6AdVNJp] prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą[https://goo.gl/maps/bJB7hZj5EZp] ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas [[https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Jokantas]] rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[https://goo.gl/maps/snzPBhPzMzu]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske[https://goo.gl/maps/mQXZzFa6gjx], kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=33Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T22:56:39Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą[https://goo.gl/maps/Shey6AdVNJp] prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą[https://goo.gl/maps/bJB7hZj5EZp] ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[https://goo.gl/maps/snzPBhPzMzu]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske[https://goo.gl/maps/mQXZzFa6gjx], kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=32Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T22:53:38Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą[https://goo.gl/maps/bJB7hZj5EZp] ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[https://goo.gl/maps/snzPBhPzMzu]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske[https://goo.gl/maps/mQXZzFa6gjx], kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=31Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T22:47:56Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[https://goo.gl/maps/snzPBhPzMzu]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske[https://goo.gl/maps/mQXZzFa6gjx], kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=30Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T22:23:51Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro[https://goo.gl/maps/snzPBhPzMzu]. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=29Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T02:37:55Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos Magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_Marytei_apie_%C5%A1eim%C4%85_ir_jos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85_Did%C5%BEiojo_karo_metu&diff=28Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu2018-01-06T02:36:30Z<p>Laima: Naujas puslapis: Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo J...</p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai - ''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=27Pagrindinis puslapis2018-01-06T02:33:01Z<p>Laima: /* Turinys */</p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas Marytei apie šeimą ir jos pasitraukimą į Rusijos gilumą Didžiojo karo metu]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_apie_%C5%A1eimos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85&diff=26Liudviko pasakojimas apie šeimos pasitraukimą į Rusijos gilumą2018-01-06T02:31:47Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai -''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos magdulės Šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro. Jis minėjo apie Žlobiną, galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjimą, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_apie_%C5%A1eimos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85&diff=25Liudviko pasakojimas apie šeimos pasitraukimą į Rusijos gilumą2018-01-06T02:27:02Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai -''1995 m.-Laimos past.''). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos magdulės šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis Juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjim, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Liudviko_pasakojimas_apie_%C5%A1eimos_pasitraukim%C4%85_%C4%AF_Rusijos_gilum%C4%85&diff=24Liudviko pasakojimas apie šeimos pasitraukimą į Rusijos gilumą2018-01-06T02:25:02Z<p>Laima: Naujas puslapis: Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo J...</p>
<hr />
<div>Mūsų senelis Juozas Mašanauskas gimė 1866 12 24 (Kūčios) Dievogaloje Veiverių valsčiuje Marijampolės apskrityje Suvalkų gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo tėvas buvo Jonas, Andriaus sūnus, Mašanauskas (mūsų prosenis), o mama Marijona Mašanauskienė (mergautinės pavardės nežinau). Senelis Juozas buvo ketvirtas ir jauniausias sūnus. Vyresnieji - Motiejus (mirė apie 1916 metus), Jonas (amerikonas mirė 1936 liepos 16 d., palaidotas Pažėruose, yra antkapis) ir Kazys (miręs 1934 metais). Seserys: Magdalena Žalienė, Agnieška ir Marelė (palaidota Pažėruose 1945 07 01). Senelis Juozas mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kuri buvo įsteigta apie 1870 metus buvusioje arklių pašto stotyje, uždarytoje po geležinkelio nutiesimo iš Kauno į Virbalį ir Karaliaučių 1862 metais. Baigus mokyklą jis buvo paskirtas mokytojauti į Kolnicos kaimą prie Augustavo toje pačioje Suvalkų gubernijoje. Jis vedė mūsų močiutę Albiną Lanevską, našlę Puchlik, kuri pagimdė mūsų tėtį Kazimierą – Ksaverą Mašanauską 1893 08 01 (kai kuriose anketose jis rašė rugpjūčio 31 d.). Ten stovi vietoje to namo, kuriame jis gimė kitas, pastatytas 1920 metais, kuriame gyveno Liudviko Puchliko šeima, o dabar gyvena vyriausia duktė Juzefa Puchlik – Klukovska, gimusi 1913 metais (jos vyras mirė pernai -1995 m.-Laimos past.). Anketoje, kurią tėtis parašė Veterinarijos gydytojų sąjungos valdybai, rašo, kad pradžios mokyklą lankė Jaminų kaime, Štabino valsčiuje Augustavo apskrityje, o tai reiškia, kad senelis Juozas tuo metu mokytojavo jau Jaminų kaimo mokykloje. Tėtis tą mokyklą baigė 1906 metais. Iš jo ir tetos Agnieškos pasakojimo aš atsimenu, kad jį 1905 metais vasaros atostogų metu tėtis atvežė į Dievogalą ir per vasarą jis išmoko lietuviškai, nes iki tol nemokėjo. Kada mūsų senelis pradėjo mokytojauti Mokoluose nežinau, bet Kęstutis Šlekys man pasakojo, kad Mokolų ir Balsupių mokyklas statė mūsų kitas senelis Petras Popiera ir žentas Jonas Šlekys mūsų tetos magdulės šlekienės vyras apie 1911 ar 1912 metus. Senelis juozas buvo mokyklos statymo komiteto pirmininkas. Galbūt, kad tai ir buvo, nes mūsų tėtis rašo, kad Suvalkų gimnazijoje jis mokėsi nuo 1906 ligi 1911 metų, o po to persikėlė į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1916 metais jau Jaroslavlyje, į kurį buvo perkelta gimnazija prasidėjus vokiečių okupacijai Lietuvoje 1915 metais. Mūsų senelis, prasidėjus vokiečių okupacijai ir priartėjus frontui prie Marijampolės, gavo įsakymą evakuotis. Tavo direktorius dr. Jokantas rašė, kad 1915 metais žiemą frontas buvo Kalvarijos mieste, kurio ligoninėje jis tada dirbo. <br />
Senelis Juozas pasikinkė du arklius, pasisodino močiutę ir galbūt iš Dievogalos pro Lydą išvažiavo į Rogačiovą prie Dniepro. Jis minėjo apie Žlobiną galbūt pro ten važiavo. Mūsų tėtis gimnazistas važiavo kartu iki Lydos, o ten sėdo į traukinį ir išvažiavo į Jaroslavlį (prie Volgos). Išvažiuojant iš Mokolų jis gavo pažymėjim, kad yra Mokolų gyventojas, datuotą 1915 metų sausio 29 dieną. Būdamas Jaroslavlyje, 1916 metais jis važinėjo į Vologdą, įgaliotas Karo pabėgėlių komiteto padėti tūlam Sakevičiui, tvarkiusiam pabėgėlių reikalus. Baigęs gimnaziją, jis 1916 metais įstojo į buvusį Varšuvos veterinarijos Institutą Novočerkaske, kur išklausė du kursus. Vasaros atostogų metu jis parvažiuodavo pas tėvus kažkur prie Rogačiovo ir su arkliais važiuodavo dirbti į didžiulius dvarus, buvusius tose apylinkėse. Veždavo javus rugiapjūtės metu į kluonus, už tai kasdien gaudavo maišą grūdų ir vieną litrą pieno. 1917 metų vasario mėnesio 27 dieną Rusijoje kilo revoliucija. Dvarai nacionalizuoti. <br />
Kalendoriuje randu įdomių užrašų:</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=23Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2018-01-06T02:22:32Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“/<br />
1917 sausio 11/24 d. „per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisiršyti“<br />
1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (Liudo) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus Kazio krikštatėvio brolis). <br />
1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
1917 vasario 5/18 d. „ Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
1918 vasario 28/13 d. „ Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=22Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2018-01-06T02:21:48Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)/<br />
1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
1917 sausio 11/24 d. „per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisiršyti“<br />
1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (Liudo) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus Kazio krikštatėvio brolis). <br />
1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
1917 vasario 5/18 d. „ Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
1918 vasario 28/13 d. „ Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_kalendoriaus_%C4%AFra%C5%A1ai_1917-18_metais&diff=21Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais2018-01-06T02:20:12Z<p>Laima: Naujas puslapis: 1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grig...</p>
<hr />
<div>1917 sausio 9/22 „Parvažiavau į Novočerkaską nuo tėvų (po Kalėdų švenčių)“ Kalendorius rodo dienas pagal senąjį julijonišką kalendorių (9d.) ir naująjį grigališkąjį (22d.)<br />
1917 sausio 10/23 d. „Buvau institute pradėjau mokytis osteologiją ir užsirašiau laikyti kvotimus ant 17 sausio“<br />
1917 sausio 11/24 d. „per visą dieną mokinausi institute. Vakare buvau policijoje prisiršyti“<br />
1917 sausio 12/25 d. „Mokinausi. Paėmiau kortelę ant cukraus ir aliejaus. Vakare nuėjau pas A. Krasauską. Buvome kartu kinematografe „Dievuška s rodinkoi“ (Mergaitė su apgamu)<br />
1917 sausio 13/26 d. „Mokinausi. Gavau nuo Sidaravičiaus Žiburio kalendorių (Mano (Liudo) pastaba: manau, kad tai Juozas Sidaravičius, muitininkas? su juoda barzda, vyresnis Broniaus Sidaravičiaus Kazio krikštatėvio brolis). <br />
1917 sausio 14/27 d. „Mokinausi. Laikiau „začiotą“ iš osteologijos ir išlaikiau. Vakare buvau pas Krasauską. Išgėrėme po du šnapsus ir t.t.“<br />
1917 sausio 18/31 d. „Ant lekcijų nebuvau, nes turėjau eiti į „Prodovolstvenaja komisija“ (mat ir aš gavau darbą)“<br />
1917 sausio 24/6 d. „Pardavinėjom mėsą iki 10 ½ val. Buvau Institute“<br />
1917 sausio 30/12 d. „Buvau kinematografe, gavau pinigų už kontroliavimą (Brazys, Krasauskas ir aš ⁒ 150 ⁒)<br />
1917 vasario 3/16 d. „Šiandien mums atsakė tarnystę. Ant to piktumo buvo kinematografe ant Pono Tvardovskio“. <br />
1917 vasario 5/18 d. „ Buvau ant vakaro kursisčių“. <br />
1917 vasario 8/21 d. „Paskolinau Kancleriui 50 rub., Krasauckui 15 rub. ir Rogovskiui 5 rub.“ <br />
1917 balandžio 15/28 d. „Pabaigiau kvotimus. Perėjau ant antro kurso“.<br />
1917 gegužės 5/18 d. „Atėjau į Tichiničius (Liudo pastaba: galbūt tai kaimas kuriame gyveno tėvai prie Rogačiovo, o jis parvažiavo vasaros atostogų).<br />
1917 rugsėjo 22/5 d. „Atvažiavau į Novočerkaską, matyt, po vasaros atostogų (rus.).“<br />
1917 spalio 4/17 d. „Pradėjau praktinius anatomijos užsiėmimus (rus.)“<br />
Toliau seka tame pačiame kalendoriuje 1918 metų užrašai.<br />
1918 vasario 12/25 d. „Partizanai apleido miestą (Novočerkaską). Laukiame ateinant bolševikų. Mokinausi iš ryto zoologiją“.<br />
1918 vasario 27/12 d. „Sukaktuvės Revoliucijos. Šventė užtad. Iš ryto valkiojausi su Krasausku ir Klavdija. Po pietų mokinausi gistologiją. <br />
1918 vasario 28/13 d. „ Iš priežasties baigimo instituto Krasauckas buvo pasikvietęs Kapitoliną ir Klavdiją; biskį išsigėrėm“.<br />
1918 kovo 3/16 d. „Išlydėjau Krasauską.“<br />
1918 kovo 13/26 d. „Išlaikiau gistologiją ir toliau nebežinau ką daryti: ar važiuoti namon, ar sėdėti“ čion (Novočerkaske)<br />
1918 balandžio 21/4 d. „Parvažiavau Rogačiovan 12 val. dieną“ (Pas tėvus)<br />
1918 gegužės 2/15 d. „Stovime 6 varstai už Slucko. Nakčia kumelė atvedė kumeliuką“.</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&diff=20Pagrindinis puslapis2018-01-05T23:45:24Z<p>Laima: /* Turinys */</p>
<hr />
<div>Viskas apie Dievogala.<br />
<br />
== Turinys ==<br />
*[[Pradžia]]<br />
*[[Istorija]]<br />
**[[Liudviko kalba 1993 08 01]]<br />
**[[Ksavero laiškas Juozui 1941 01 01]]<br />
**[[Liudviko pasakojimas apie šeimos pasitraukimą į Rusijos gilumą]]<br />
***[[Ksavero kalendoriaus įrašai 1917-18 metais]]</div>Laimahttp://www.dievogala.lt/index.php?title=Ksavero_lai%C5%A1kas_Juozui_1941_01_01&diff=19Ksavero laiškas Juozui 1941 01 012018-01-05T21:58:19Z<p>Laima: </p>
<hr />
<div>A. Panemunė 1941 m. sausio m. 1 d.<br />
<br />
Tėtė, sveikinu Jūs su Naujais Metais ir linkiu kuo geriausios sveikatos, daugiau tuo tarpu nieko nereikia. Vakar netyčia atsiradau Kaune, bet iki Jūs dasikasti jau nebeužteko ištvermės, taip ištvermės, nes visos kitos sąlygos buvo: ir noras ir priemonės važiuoti ir nuo šalčio apsisaugoti kol kas ačiū Dievui yra kuomi.<br />
Aš kol kas, kaip visuomet, gyvenu gerai, o, kaip bus toliau, pamatysime; nėra ką būti pranašu, bet atsitikti gali viso ko. Kol kas vienintelis mano noras, '''kad kaip nors galėtumėte išsilaikyti Dievogaloje''' (išryškinta aut.) (nors tokių galimybių, atsižvelgiant į gyvenamą momentą, yra nedaug). Nedelto šis mano toks didelis noras išsilaikyti Dievogaloje, kad ten įdėta mūs visų daug triūso, ne, visai ne; bet delto, kad tai yra mūsų prabočių lizdas ir su tuo lizdu, su tąja žeme, mes visi esame suaugę savo kūnu ir krauju. Ir jei mums (Jums ir man) palyginti ir neilgai savo gyvenime teko tame lizde gyventi, tai vis tiktai būtų be galo skaudu, kad mūsų ainiai jau iš ten būtų iškraustyti, nes šiaip turtus įgyti, esant norams ir galimybėms nedidelis daiktas ir visuomet įvykdomas.<br />
Pavasariui prašvitus, beabejo mūsų santvarkoj vel bus didelių reformų, kol kas svarbu yra prabūti iki pavasariui, o tam reikalui, manyčiau, negerai darote, kad tiek daug arklių laikote: ir nereikalingo darbo Jums prisideda ir pašaro išeiga; todel tučtuojau praleiskite porą arklių: jei niekas nenorės pirkti, tai padovanokite geram žmogui. <br />
Atrodo, galėtumėte išleisti laukį ir bėrukę; jei pavasarį tektų dirbti, tai turėsite vėl 4 darbininkus, o šiaip, susišersite viską ir tada bus dar blogiau.<br />
Iš savo pusės aš darysiu, ką galėdamas, Jums padėti, tačiau atrodo, kad mano galimybės Jums padėti yra labai ribotos, o gal ir visai menkos.<br />
Laisvesnei valandžiukei atsiradus, parašykite man porą žodžių; antrašą aš Jums daviau aną kartą, o šiaip bus geriau, jei mano laišką perskaičius sudeginsite.<br />
(Dar vienas dalykas, mano civiliuose rūbuose, kur svirne kabo laikrodis)= nereikia, pasirodo laikrodis čia yra. Mat, norėjau pasakyti, kad išimtumėte iš svirno, nes ten jam būtų per šalta, o dabar jau laikrodžiai neįperkami.<br />
Tad tuo tarpu pasilikite sveiki, palinkėkite sveikatos tetai, nes dabar turbut tik Judu ten ir liksite, o aš tuo tarpu važiuosiu į Vilnių...<br />
Bučiuoju Jus nors per laišką Jūsų Kazys.<br />
Duokite linkėjimus Gerviams, Simanui ir kitiems kaimynams.</div>Laima